Sėkminga pradžia: kaip pasiruošti, vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, atėjimui į mokyklą?

Plačiau

Gabus vaikas klasėje – kaip mokytojui jį atpažinti ir ugdyti?

Rugpjūčio 29-ąją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks konferencija „Į(si)galink: ugdau vaiką, turintį didelį mokymosi potencialą“. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotas renginys pirmiausia skirtas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, mokyklų administracijų darbuotojams, bet bus naudingas ir gabius vaikus auginantiems tėvams.

Konferencijoje bus aptariami iššūkiai, su kuriais mokytojai susiduria ugdydami gabius vaikus. Edukologai, psichologai ir kiti ekspertai supažindins su metodais, kurie padės atskleisti mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, gebėjimus, dalysis darbo su tokiais vaikais patirtimi.

Iššūkis ar dovana?

Psichologė, įmonės „Galimybių arsenalas“ vadovė Jūratė Bortkevičienė konferencijos dalyvius intriguos klausimu, ar itin gabus vaikas mokytojui yra iššūkis, ar dovana...

Plačiau

Savipagalbos grupės tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų

Kviečiame registruotis į savipagalbos grupes tėvus, auginančius ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų.
Registracija vyks iki 2022 m. rugsėjo 7 d., užpildant registracijos anketą: https://srvks.lt/registracija-i-konsultacijas/tevams/
VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.
Gali būti vienas ar daugiau žmonių ir tekstas vaizdas
1313
33 bendrinimai
Patinka
Komentuoti
Bendrinti
Plačiau

Autistinis perdegimas

NUSTOJO bandyti KALBĖTI. NUSTOJO VALGYTI PATS. NUSTOJO JUOKTIS.
************
Dauguma tėvų savo vaikuose nepamato ir neatpažįsta perdegimo.
Perdegimas pasirodo kaip elgesio pokyčiai ar jau turėtų įgūdžių regresas, gali būti supainiojamas su depresija. Dar daugiau, jis gali ir įvykti kartu su depresija.
Kaip tėvai, mes privalome žinoti, kokiais būdais perdegimas gali pasireikšti, ir kokį signalą apie autistiško vaiko savijautą jis siunčia.
*
!! Stebėkite savo vaiką ir už tikrinkite, kad esami reikalavimai darželyje, mokykloje ir šeimoje yra įvykdomi (dažniausiai perdegimo metu reikalavimus geriausia sumažinti iki pačių minimaliausių)
!! Padėkite jiems atgauti savo energiją darant dalykus, kurie papildo, atgaivina – ar tai būtų video žaidimai, laikas vienumoje, ar stimai (save stimuliuojantys raminantys judesiai), ypatingasis pomėgis / specialusis intere...
Plačiau

Gabių ir talentingų vaikų ugdymo atodangos

Su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduriama ugdant gabius ir talentingus vaikus, kaip jie sprendžiami, kokios tokių mokinių ugdymo ir ugdymosi perspektyvos? Apie tai „Švietimo naujienos“ kalbėjosi su Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitike, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesore dr. Dalia Survutaite.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/gabiu-ir-talentingu-vaiku-ugdymo-atodangos/?fbclid=IwAR2UxcrvhvU7cmi4XkPRKG_oCFz2DMt-EYYvNirgJC31dQKsAOcCq7ojvO0

 

 

Plačiau

ATGAL Į MOKYKLĄ! NEUROĮVAIROVĖ arba VISI ŠIOJE KLASĖJE

[išversta iš anglų kalbos, NeuroClastic įrašas ]
[…]
Neuro-įtraukios pasakos, skirtos skaityti grupei, klasei ar didesniam būriui vaikų, siekiant padėti jiems suprasti raidos ir galimybių skirtumus.
Neuroįtraukios pasakos normalizuoja negalios turėjimą ir pabrėžia aplinkos pritaikymo prie vaiko vertingumą.
anglų kalba orginalus įrašas ir ta pati pasaka- istorija anglų kalba, pdf formatu:
nuoroda į lietuvišką pdf failą parsisiuntimui: / (arba rašykite man, atsiųsiu)
Plačiau

Vaikai niekada neturėtų klausti žmonių apie negalias? Visiškas mitas!

Vaikai niekada neturėtų klausti žmonių apie negalias? 🧐 Visiškas mitas!
Vaikams būdingas natūralus, nevaržomas smalsumas. Jie gali (ir turi!) užduoti tokius klausimus, kokie jiems kyla („Kodėl tu neturi kojos?“; „O kaip tu gali gerti kavą, juk tu nematai?“). Bėda tame, kad dalis suaugusiųjų mano, kad klausinėti apie negalias, o dar blogiau – klausti paties žmogaus, turinčio negalią, yra gėdinga arba nemandagu 🙈🙉🙊
Tačiau tiesa yra visai kitokia. Draudimas kalbėti šia tema gali suformuoti neigiamą vaikų nuomonę negalios atžvilgiu ar įsivaizdavimą, kad negalia yra tabu. Tai ateityje gali išprovokuoti patyčias ir didinti atskirtį – juk negalėdamas negalią turinčio bendraamžio paklausti svarbių klausimų, vargu ar galėsi su juo bendrauti…
Vaikystėje formuojasi mūsų mažųjų pasaulėžiūra, todėl turime atsakinėti į jų klausimus ...
Plačiau

Socialinis nerimas yra dažnas autistiškų žmonių palydovas

Socialinis nerimas yra dažnas autistiškų žmonių palydovas. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. asmenų, kuriems diagnozuotas autizmas, atitinka ir socialinio nerimo diagnozės kriterijus.
Deja, visuomenėje mes labai paviršutiniškai suprantame, kas tai yra: nenoras būti minioje, sunkumas bendraujant su nepažįstamais asmenimis, viešo kalbėjimo iššūkiai.
Socialinis nerimas turi žymiai daugiau pasireiškimo būdų, kuriuos pažinę, žinosime kaip padėti autistiškam asmeniui darbe ar ugdymo įstaigoje:
– Nenoras skambinti/bendrauti telefonu;
– Baimė bendrauti su viršesniu asmeniu (vadovas arba mokytojas);
– Jausmas, kad esi smerkiamas socialinėse situacijose;
– Sunkumas valgyti viešoje vietoje, tarp žmonių;
– Iššūkis apginti savo nuomonę ar poreikius;
– Susitikimų su sveikatos specialistais baimė;
– Įvykusių pokalbių/situacijų perdėtas analiz...
Plačiau

Skaitmeninių išteklių rinkinys „EduSensus“

Skaitmeninių išteklių rinkinys „EduSensus“, skirtas mokymosi sunkumų ir raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymui.
Visos priemonės paruoštos, remiantis Europos disleksijos draugijos viceprezidentės M. Bogdanowicz rekomendacijomis. Pagal jas sukurti edukaciniai žaidimai sėkmingai naudojami tokiose šalyse, kaip Norvegija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Ispanija, Portugalija ir kt.
Visą įtraukiąjam ugdymui skirtų skaitmeninių mokymo priemonių ekosistemą sudaro virš 3000 interaktyvių bei papildomų veiklų.
Šiuo metu yra jau sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės:
🌀Logoritmika
🌀Logožaidimai
🌀Žodžių žaidimai
🌀Pažiūrėk ir pasakyk
🌀Kalbantys paveikslėliai.
Kitos priemonės dar kuriamos, bus papildyta.
Plačiau

Prieinamumo mitas

Mieliau bendrauji su žmogų, turintį negalią, lydinčiu asmeniu, o ne su juo pačiu? Taip neturėtų būti! Nors suprasti, kodėl taip vyksta – paprasta: norime išlikti komforto zonoje, kad nereikėtų ieškoti akių kontakto su neregiu, kalbėti taip, kad suprastų negirdintysis ar atsitūpti / atsisėsti, kad veidas būtų viename lygyje su vežimėliu judančio žmogaus žvilgsniu. Ar tai gerai? Žinoma, ne – tai savanaudiška, nemandagu ir verčia žmogų, turinį negalią, jaustis nepatogiai.
Pirmiausia bandyk užmegzti kontaktą su negalią turinčiu žmogumi. Lydinčio asmens pagalbos prašyk tik tada, kai dėl pašnekovo turimos negalios tiesiogiai su juo bendrauti neįmanoma arba sudėtinga.
Juk nemalonu, kai aplinkiniai kalba tik su tavo draugais, tarsi tu pats negalėtum suprasti, kas tau sakoma, tarsi nė neegzistuotum?!...
Plačiau