Nuo 2 iki 3 metų

                      ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius – brolius, seseris, žino jų vardus.  Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Antraisiais gyvenimo metais vaikai mėgsta fantazuoti, mokosi dalintis daiktais ir daug laiko praleidžia žaisdami.

Fizinė raida:

lengvai lipa laiptais aukštyn ir žemyn;

judriai ir tiksliai laipioja, bėgioja, šokinėja;

gera akių – rankų koordinacija (pvz., sudeda paprastą delionę);

gerai laiko rankoje pieštuką, kreidelę;

mėgsta žaisti mažais daiktais;

gali nešioti sunkesnius daiktus ir jėga stumti ar traukti;

gali apsirengti paprastą rūbą;

mokosi važiuoti triratuku;

be didelio vargo valgo pats;

susiformuoja šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolė;

Emocinė raida:

mažiau užsispyręs ir prieštaraujantis;

mėgsta fantazuoti ir žaisti vaizduotės žaidimus;

jautriai reaguoja į kitų žmonių jausmus;

parodo užuojautą;

gali išreikšti jausmus žodžiais;

egocentriškas: mato ir supranta viską tik iš savo požiūrio taško;

naudoja įvardį “aš”, “man” , kalbėdamas/a apie save;

mėgaujasi rutina ir „ritualais“ (pvz.: pasaka prieš miega);

gali pabūti atskirai nuo tėvų;

atpažįsta žmones iš artimiausios aplinkos;

Socialinė raida:

nusiplauna ir nusišluosto rankas, turi tualeto įgūdžius;

padidėjusi dėmesio apimtis;

mėgsta žaisti kartu su kitais vaikais (tačiau dar nemoka bendradarbiauti);

žaidžia vaidmenų žaidimus;

mokosi dalintis daiktais;

mokosi atsižvelgti į kitų poreikius ir jausmus;

tikrinasi ribas (pvz., mokosi pasakyti “ne”);

daugiau laiko praleidžia žaisdamas atskirai nuo mamos (ar kito artimo globėjo);

nepriklausomas; džiaugiasi užsiimdamas veikla vienas;

pasaulis prasiplečia už namų ribų į išorinį;

Kognityvinė (intelektinė, pažintinė) raida:

žodynas gali išsiplėsti iki kelių šimtų žodžių;

mokosi kalbėti trumpais (trijų-keturių) žodžių sakiniais;

maždaug 50% kalbos yra suprantama;

„ištroškęs“ mokytis naujų žodžių ir jų reikšmių;

naudoja įvardžius (aš, tu);

pasako savo vardą (kartais ir pavardę);

supranta, kas tai yra skaičiai (vienas-daug);

gali atpažinti daug skirtingų paveikslėlių ir daiktų;

mėgsta paprastas dėliones;

stato bokštus ir tvirtoves iš kaladėlių;

dalinai nupiešia žmogų (pvz., galvą ir kūną);

gali apsiauti batus, bet dar nemoka užsirišti raištelių;

gali įvykdyti du-tris nurodymus paeiliui;

simbolinis mąstymas, priežasčių supratimas ir apgalvojimas nuolat vystosi;

 

 

Patarimai tėvams

                      Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Taip pat, pasidžiaukite vaiko savarankiškomis sėkmėmis ir atradimo džiaugsmais, ir paguoskite ir kantriai užjauskite kai jam nesiseka, nesigauna nauji „sudėtingi“ darbai.

Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais – kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę. Tad niekada nešaukite, nebauskite ir negėdinkite, kai jam/jai nepavyks.

Šiuo metu vaikui svarbu judėti – judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Pasirūpinkite, kad judėjimas būtų saugus ir smagus tiek jūsų vaikui, tiek ir jums teiktų malonumą.

Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Padėkite vaikui šioje sudėtingoje situacijoje, kai norisi jaustis galingu, bet tuo pat metu reikia paklusti mamai:

• Pasiūlykite vaikui realius pasirinkimus, klausdami pavyzdžiui „ar pats ausies batukus į lauką, ar man padėti“. 
• Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Aiškiai ir konkrečiai pasakykite, kas yra neleidžiama.
• Pastebėkite, konkrečiai įvardinkite ir skatinkite tinkamą elgesį, kad vaikas aiškiai žinotų, koks elgesys yra geras ir patinka tėvams ir kitiems suaugusiems, girkite konkretų elgesį, o ne vaiką apskritai.

                Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Tačiau jūs galite padėti savo vaikui tas baimes įveikti:

• Pirmiausia, turite vaiko baimes priimti, kaip realias.
• Niekada nesijuokite ar neignoruokite vaiko baimių.
• Kai įmanoma, stenkitės atitraukti vaiką nuo gąsdinančios situacijos, o kai jis/ji nusiramina, pasikalbėkite, išklausykite, kaip vaikas jaučiasi.
• Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis. Vaikas žinos, kad gali jūsų prašyti pagalbos.