Vaikų kalbos sutrikimai

Sutrikusio intelekto vaikų kalba.

Sutrikusio intelekto vaikų kalba vystosi pavėluotai. Šie vaikai ilgai netaisyklingai taria garsus, juos keičia kitais, iškreipia žodžius. Kalbėti jie pradeda pavėluotai, žodynas turtėja labai lėtai. Vaikams sunku bendrauti su aplinkiniais, išreikšti savo norus, pageidavimus. Nukenčia supratimas apie supančią aplinką. Jie nesupranta kalbos, todėl dažnai nevykdo suaugusiųjų prašymų ir nurodymų. Vaikams sunku sklandžiai reikšti mintis, norus. Jiems sunku apibūdinti įvairius daiktus, savarankiškai rišliai ir nuosekliai atpasakoti patirtus įspūdžius, girdėtus pasakojimus. Šių vaikų kalba turi būti ugdoma nuolat, kasdienėje jų veikloje, todėl labai svarbu sudaryti tokias žaidybines situacijas, kurios sužadintų norą kalbėti.

Sutrikusios klausos vaikų kalba.

Klausos sutrikimas- tai klausos jautrumo susilpnėjimas, trukdantis išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: neprigirdėjimą ir kurtumą.

Kuo mažiau susilpnėjusi klausa, tuo palankesnės sąlygos vaikų kalbos raidai. Mokantis kalbėti įtakos turi klausos susilpnėjimo laipsnis, klausos sutrikimo laikas (ar vaiko klausa yra sutrikusi nuo gimimo ar jis apkurto jau turėdamas kalbos pradmenis ). Kalbiniai gebėjimai turi tiesioginės įtakos bendram vaiko vystimuisi. Sutrikusios klausos vaikai negali išmokti kalbos natūraliai, bendraudami su  tėvais, kitais suaugusiais. Kuo geriau vaikas įsisavins kalbą, tuo labiau lavės jo loginis, sąvokinis mąstymas, stiprės savarankiškumas, didės bendravimo galimybės. Sutrikusios klausos vaikai jau ikimokykliniame amžiuje yra mokomi ne tik kalbėti žodine ir gestų kalbomis, bet ir daktilio, taip pat skaityti ir rašyti. Sutrikusios klausos vaikas kalbą išmoksta per daug ilgesnį laiką, negu girdintis vaikas, todėl kalbos vystimuisi ir lavinimui turėtų būti skiriamas papildomas laikas ir dėmesys. Su negirdinčiu ar kurčiu vaiku turėtų dirbti specialistai- logopedas, surdologas ar surdopedagogas, todėl svarbu kuo ankščiau mokyti šiuos vaikus kalbėti.

Kaip bendrauti su klausos sutrikimų turinčiu vaiku:

  • Prieš pradėdami kalbėti su vaiku įsitikinkite ar vaikas jus mato ir dėmesingai klauso. Tai padės vaikui nepraleisti reikšmingos informacijos;
  • Bendraudami stenkitės nejudėti, stovėti priešais vaiką, neužsidenkite ranka veido, nes tai trukdo skaityti iš lūpų. Vaikui geriau seksis skaityti iš lūpų, jei kalbančiojo veidas bus vaiko akių lygyje, todėl kalbant su vaiku geriau būtų pasilenkti arba pritūpti.
  • Kalbėkite neskubėdami ir aiškiai, bet nereikia nenatūraliai sulėtinti kalbos tempo arba kalbant stipriai artikuliuoti žodžių, nes tai tik trukdo vaikui suvokti jūsų pasakomus žodžius.
  • Aplinkos triukšmas trukdo vaikui išskirti kalbos žodžius, todėl reikėtų pasirūpinti, kad aplinkos garsai (radijas, garsai, sklindantys pro langą) netrukdytų jūsų bendravimui.
  • Bendraudami atsistokite taip, kad šviesos šaltinis nebūtų jums už nugaros, nes šešėlis, krintantis ant jūsų veido, trukdys vaikui suprasti sakomus žodžius.
  • Kalbant su sutrikusios klausos vaiku reikia vengti ilgų, sudėtingų sakinių. Jeigu vaikas jūsų nesuprato, nekartokite to paties garsiau, bet perfrazuokite, pasakykite tą pačią mintį kitais žodžiais.

Sutrikusios regos vaikų kalba.

Regėjimu vaikas susikuria vaizdinius apie pasaulį. Sutrikęs regėjimas užkerta kelią šiam pažinimo būdui, tai stabdo motorikos ir kalbos plėtrą, apsunkina bendravimą su aplinka. Sutrikusios regos vaikai blogiau taria kalbos garsus, prasta jų foneminė klausa, dažnai būna neišsivysčiusi kalba, skurdus žodynas, būdingas agramatizmas. Kad vaikas galėtų visapusiškai ugdytis, labai svarbu kiek įmanoma ankščiau pradėti kompensuoti regos sutrikimą. Prastai matančiam vaikui reikia padėti suvokti garsus, įvardinti daiktus, paversti juos kasdienės veiklos objektais. Tik tada, žodžiai taps pažįstami, susiję su daikto pojūčiu ar jo garsu.

Kaip bendrauti su regos sutrikimų turinčiu vaiku:

  • Kreipkitės į jį vardu, kad vaikas suprastų, kad kalbama su juo;
  • Skatinkite liesti įvairius daiktus, tada vaiko rankos sustiprės ir taps jautresnės;
  • Kalbėkite linkčiodami galvą ir šypsokitės- vaikai pirmiausia reaguoja į veidą;
  • Ryškių spalvų žaislai ant vienspalvio paviršiaus bus geriau matomi, todėl galima naudoti blizgantį sidabrinį popierių.;
  • Žaislai parenkami taip, kad jais būtų lengva manipuliuoti, kad jie skleistų garsus, judėtų ir būtų įdomu juos liesti;
  • Daiktų ir erdvės vaizdiniai sudaromi lytėjimu. Patartina, kad vaikas apžiūrėdamas daiktą kartu pasakotų, ką daro.
  • Visada pasakykite vaikui, kas jūs esate ir kur jūs esate, nes balsus kartais sunku atskirti, ypač minioje ir triukšmingoje situacijoje;