Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų diena

Mus supantis pasaulis labai įvairus, todėl tolerancija – supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes, yra darnaus santykio su savimi ir aplinka pagrindas.

Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų diena. Tai galimybė kiekvienam atidžiau pažvelgti į negalią turinčius žmones, jų iššūkių dažnai nestokojantį gyvenimą ir vaidmenį visuomenėje. Dažnai bendraamžiai vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, priima neišskirdami, natūraliai domisi jų kitoniškumu, tyrinėja, stebi. Tinkamai organizuojant vaikų tarpusavio bendravimą ugdomi tolerantiški santykiai. Svarbu suteikti bendruomenei informacijos apie skirtingas kiekvieno vaiko galimybes ir sunkumus, mokyti užmegzti ir išlaikyti ryšį, padėti vienas kitam.

Teigiamas visuomenės požiūris į skirtingų poreikių turinčius vaikus yra viena iš pagrindinių sąlygų sėkmingai įtraukčiai švietimo sistemoje ir bendruomenėje. Visų pastangos, pasitikėjimas vienų kitais, savitarpio supratimas ir pagarba yra sėkmingos įtraukties dalis.

Negalią turintys žmonės paatvirauja, kad labiau kenčia ne dėl pačios negalios, o dėl atskirties, kliūčių jiems gyventi pilnavertį gyvenimą. Laikui bėgant susitaikyti su negalia žmogus randa dvasinės stiprybės, bet su diskriminacija ir izoliacija – ne. Jausmas, kad esi visuomenės išskirtas, lydi nuolat.

Mes esame skirtingi, unikalūs, norintys ne tik oriai ir visavertiškai gyventi, bet ir realizuoti savo galias, mokytis su bendraamžiais, dirbti, pramogauti, ilsėtis kartu su kitais. Mes visi turėtume jausti žmogišką pareigą priimti kiekvieną visuomenės narį ir padėti jam, nepaisant negalios, jaustis visaverčiu bendruomenės nariu.

Dėmesys vaikams, turintiems negalią, turi atliepti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir galimybes. Pagalba turėtų būti orientuota į visos šeimos gyvenimo kokybės gerinimą, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymą.

Mokykla – tai didelė šeima. Sklandžiam ugdymo procesui labai svarbus yra artimųjų ir pedagogų palaikymas. Prieš išleidžiant vaiką į bendrojo ugdymo įstaigą, tėvai turėtų pasirūpinti vaiko parengimu. Jie turėtų nuolat bendradarbiauti su mokykla, ten dirbančiais specialistais, įsitraukti į savo vaiko ugdymo procesą.

Bendraujant su žmonėmis, turinčiais negalią, reikėtų dalintis naujienomis, pomėgiais patirtimi, o ne sutelkti dėmesį į skirtumus. Bendraudami su neįgaliu bičiuliu, nepamirškime, kad jam nereikia gailesčio, jis nori bendrauti, nes domisi pašnekovu ir pats yra įdomus kaip asmenybė. Reikėtų stengtis būti lygiaverčiu pokalbio dalyviu. Pripažinkime, kad asmens negalia yra neatsiejama jo dalis. Neapsimetinėkime draugais, jei nejaučiame draugiškumo, bet pasistenkime pažinti vieni kitus ir gal tapsime draugais. Nebijokime paklausti, ar reikia mūsų pagalbos, leiskime jiems paaiškinti, kaip geriausiai galime padėti.

Būdami drauge įsitikinsime, kad mes galime daug ką nuveikti kartu.

 

 

Su nuoširdžiausiais linkėjimais

Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos kolektyvas