Kodėl Lietuvoje tiek daug besižudančių žmonių?
Tikriausiai dėl to, kad mes stigmatizuojame psichikos ligas, kurios yra tokios pat tikros kaip cukrinis diabetas. Diabetu sirgti nesigėdijame, o depresijos gėdijames. Nes, ak, kokia gėda bus, jei kaimynai sužinos, kad mano šeimos narys ar draugas “gydosi galvą”.
Mes nepažįstame depresijos. Galvojame, kad ja serga tik aukštesnes pajamas turintys veltėdžiai, kurie neturi ką veikti. Deja, taip nėra. Depresija gali susirgti bet kuris iš mūsų, užspaustas į kampą ir praradęs viltį. Depresija greičiausiai jau serga kaimo vyrai, kurie geria ir smurtauja. Ar vaikai, kurie patiria mokymosi sunkumų, patyčias mokyklose. Depresija suserga medikai ar įmonių darbuotojai, kurie darboviertėse patiria mobingą. Depresija gali susirgti bedarbiai ir vieniši pensininkai. Mamos, pagimdžiusios vaikus. Vaikai, kuriu tėvai skiriasi.
Neišreikštos į išorę emocijos – gėda, kaltė, liūdesys, baimė virsta toksiškais nuodais, nukreiptais i save. Ir atvirkščiai, atpažintos, išsakytos ar kitaip išreikštos emocijos mažėja ir traukiasi. Taip traukiasi ir depresija.
Depresija sergantis žmogus tiki, kad jis yra iš esmės blogas ir kaltas. Sveikas žmogus galvoja, kad jis iš esmės geras ir nekaltas.
Sergantis depresija žmogus dažnai jaučiasi atstumtas ir niekam nereikalingas, nemylimas, nepritampantis. Jis išgyvena stiprius gėdos, kaltės, baimės, nerimo jausmus. Jam sunku atlikti elementarius veiksmus: atsikelti iš lovos, laikytis higienos, tinkamai maitintis, eiti i darbą, komunikuoti, koncentruoti dėmesį, sunku mąstyti, palaikyti pokalbį. Dažnam sutrinka miegas, padidėja ar sumažėja kūno svoris.
Ar žinote kaip kalbėtis su depresija sergančiu žmogumi?
Labai dažnai kenčiantį žmogų raginame mesti iš galvos tas durnas mintis, pralinksmėti ir nesijausti taip, kaip jis jaučiasi. Sakome, kad jis ir vėl savo niekus paisto, va mes tai su gyvenimu tvarkomės visai kitaip, daug geriau, nes tokių smulkmenų kaip jis neimame į galvą. Puolame jam siūlyti puikius sprendimus kaip tvarkytis, taip dar labiau sumenkindami jo paties gebejimą spręsti ir rinktis. Aiškiname, kaip gerai suprantame jo savijautą ar grasiname su juo nebendrauti, jei jis toks niūrus.
Deja, mes nejaučiame jo jausmų taip, kaip jis pats juos jaučia. Jo savigrauža ir sunkūs jausmai – kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, nusivylimas yra labai sunkūs ir tikri. Kai depresijos epizodas užsitęsia, žmogus gali pradėti mąstyti apie savižudybę. Jei laiku nepastebėsime to ir žmogus padarys netinkamą pasirinkimą, bus per vėlu.
Viktoras Franklis savo knygoje “Sielogyda” siūlo liūdesio apimto žmogaus paklausti dėl ko jis nesižudo. Jei nedvejodamas įvardins dėl ko, žmogus turi priežastį gyventi. Jei nežino dėl ko – verta sunerimti, žmogaus ryšys su gyvenimu silpnas… Net jei žmogus neketina žudytis, o depresyvi nuotaika tęsiasi kurį laiką, nukreipkite jį pas specialistus. Jei reikia, padėkite žmogui užsiregistruoti ir palydėkite jį pas specialistą. Depresija sergančiam žmogui padeda psichoterapija ir vaistai.
Kai žmogus kalba, kad nori užmigti ir nepabusti ar išskristi į dangų kaip debesėlis, tai irgi yra užslėptas noras mirti.
Pasidomėkite depresija, kol nepraradote savo artimųjų ar draugų. Depresija išgydoma psichoterapija ir vaistais. Yra ir kitų efektyvių metodų, tokių, kaip judesio terapija, gongų terapija ar neuroedukacija.
Kaip kalbetis su sergančiuoju:
Testas pasitiktinti depresijai:
