Kai autistiškas vaikas iš lėto savarankiškai skenuoja prekes po vieną prie savitarnos kasos – jūs jo nepaskubinsite. Jei tai darysite, tikėtina, kad procesas truks dar ilgiau. Jei esate žmogus, stovintis eilėje ir jums kyla erzulys laukti, pagalvokite, kad jums reikia kantrybės tik šioje situacijoje, o to vaiko mama ar tėtis taip kantriai išlaukinėti turi „n” kartų per dieną.

Kai autistiškas vaikas vis tik įkrenta į nervinį priepuolį, o mama jo neima ant rankų, tik atsargiai kalbina ir kantriai laukia, iš lėto bandydama atkurti ryšį ir vaiką sugrąžinti į realybę – nemanykite, kad mama nerūpestinga ir nesistengia nuraminti vaiko. Ji geriausiai pažįsta savo vaiką. Kai kurie autistiški vaikai nemėgsta lietimosi, ypač, kai yra įdirgę – tada ėmimas ant rankų ar apkabinimai jų įdirgimą paaštrina. Pasitikėkite mama. Tokią situaciją ji išgyvena šimtąjį, o gal tūkstantąjį kartą ir ji tikrai geriau už jus numano, ką daryti.

Autistiški vaikai kartais „užstringa” – jei jų įsivaizduojamame apsipirkimo rituale kažkas įvyksta ne taip. Tada jie gali norėti kartoti visą ritualą nuo pradžių, pvz. vėl sudėti prekes į vežimėlį ir iš naujo jas iškrauti prie kasos. Ritualai (kuriuos jie susikuria) autistiškiems vaikas teikia saugumo šiame pasaulyje jausmą. Turėkite atjautos. Šiam žmogeliukui nėra lengva gyventi pasaulyje, kurio dirgikliai jį išvargina 100 kartų labiau, nei jus. Juolab jūs suagęs žmogus. Ir galite palaukti. O jei negalite – eikite prie kitos kasos.

Autistiškas vaikas, įkritęs į nervinį priepuolį gali gultis ant žemės ir rėkti. Jei esate svetimas žmogus neeikite ir nekalbinkite jo – taip jūs jį išgasdinsite ir sukelsite dar daugiau įtampos. Net jei jis tą akimirką nutils – ne dėl to, kad nurimo, o dėl to, kad sustingo jūsų išsigandęs. O būna visagalių tetulyčių, kurios ne tik kalbina, o ir pagąsdina vaiką arba puola imti. Autistiški vaikai, nors kai kurie nekalba, bet viską supranta (geriau nei įsivaizduojame), tad gąsdindamos autistišką vaiką ir sakydamos, kad jei nenurims, tai jį pasiimsite – traumuojate vaiką ir paliekate jam didelę baimę eiti į parduotuves, kur svetimos tetos gali pagrobti jį nuo mamos ir išsinešti. Jei vaikas to bijos, kaip jo mama kitąkart galės apsipirkti? Dažnai tokios mamos gyvenimo naštą tempia vienos ir neturi, kas apsipirkimą atliktų už jas.

Jei autistiško vaiko mama jums garsiai sako, kad „viskas gerai ir jūsų pagalbos nereikia”, vadinasi taip yra. Neįkyrėkite, nes tą akimirką mamai dėmesį reikia skirti savo vaikui, o ne svetimiems žmonėms. O jei tokia mama jums atsako pakeltu tonu ir ne taip švelniai, kaip pageidaujate – sumažinkite savo ego ir įjunkite empatiją. Negi manote, kad ji nepatiria streso ir įtampos, kai jos vaikas nenuraminamai rėkia ir raitosi ant žemės?

ir policijos ar vaikų teisių šioje situacijoje tikrai nereikia. Išgirskite mamą, kai ji jums paaiškina, kad „VAIKAS AUTISTIŠKAS”.